šunalupys

šunalupỹs, -ė̃ smob. (3^4b) Dbk, (3^b) Rtr, BŽ141, NdŽ, KŽ, šunãlupis, -ė (1) OGLII10(Tvr) žr. šunlupys: 1. Juokiatės iš šùnalupio – žiūrėk, kokią putrą pačiai nutaisė! Mlt. 2. Št, Dl, Kp, Ant, Sdk Šunalupiai jie, žmonių nuogintojai J.Balt. Jūs visi šunalupiaĩ, ė ne žmonės Užp. Tas šunalupỹs, banditas – láuk iš jo gerumo! Rod. 3. Kkl, Dgl, Trgn Tylėk!.. Tegu pasako pats, šunalupys šitas! J.Balt. Tę daug tokių vyrų šunãlupių buvo Dsn. Palik namie tą šùnalupį, tai ir namus apverstus rasi Kp. Kai ažeidavo šunalupiaĩ (vaikėzai), šunys in tvorų lipdavo Dbk. Bus iš jo geras šunãlupis OG188. Aš tau, tu šunalupỹ, parodysiu, iš kur kojos dygsta! Bgs. Tai kokis šunalupỹs – neklauso, ką tėvas sako Klt. Kažin koki šunalupiaĩ naktį visus mano obuolius apskynė Nč. Pragėrė pinigus, šunalupiaĩ Rod.